Ši paroda skirta atspindėti dviejų labai skirtingų kartų – vaikų ir senelių – santykį, užsimezgantį jiems bendraujant tarpusavyje. Kartoms, tarp kurių nėra giminystės ryšių ir kurias skiria dešimtmečiais matuojamas laikas, sunku rasti sąlyčio taškų. Vienas jų – gyvenamoji vieta. Beveik visi nuotraukose užfiksuoti vyresniosios kartos atstovai ir vaikai gyvena Panevėžio Rožyno bendruomenėje. Iki tol nepažįstami ir nė karto vienas kito nematę, vaikai ir seneliai ištiesia vieni kitiems rankas.
Visų fotografijų nuotraukų autoriai – vaikai. Jiems dar tik 8-15 metų, o jų fotografuojamiesiems jau po 65-90 metų. Juos skiria ištisa epocha. Tačiau net ir tokius laiko atstumus įveikia gerumas. Jis – rišamoji kartų dialogo medžiaga, be kurios nevyktų ir pats dialogas.
Nuotraukose vaikai užfiksavo tai, kokią jie mato senatvę – be pagražinimų, dažnai vienišą ir dar ligotą, silpną ir ne visada linksmą, įrėmintą prisiminimų gniaužtuose. Tai – visiškas kontrastas būsenai, kuri yra nerūpestinga, veržli, linksma ir gyvybinga, septynmyliais žingsniais lekianti laiku pirmyn. Ši būsena vadinama vaikyste. Tų dviejų viena nuo kitos nutolusių būsenų – vaikystės ir senatvės – sandūroje ir gimė nuotraukos, rodomos šioje parodoje.
Nuotraukose atsiskleidžia senelių džiaugsmas girdint vaikų klegesį kai jie grėbia lapus kiemuose ir sodeliuose ar skabo paskutinius užsilikusius gintarinius svarainius. Tai darbas, kuris kai kuriems seneliams yra labai varginantis, kai kuriems per sunkus, o vaikai tai daro lengvai ir energingai, primindami seneliams jų tolimą ir sveiką, pilną darbų vaikystę. Seneliai gi su vaikais dalinasi savo neblėstančiais praeities prisiminimais, nuotraukomis, sukauptomis knygomis, karo ir pokario metų išgyvenimais, pilnais baimės ir netekčių, savanoriško tarnavimo savo kraštui patirtimi. Seneliams prisiminimai – jų gyvenimo dalis. Vaikams tai – istorija iš pirmų lūpų.
Fotografuodami senelius vaikai atrakina jų veiduose slypinčias gyvenimo istorijas, o vaikiškai paprasti klausimai, pasakojimai ir darbai suteikia seneliams galimybę dar kartą pažvelgti į savo jaunystę. Šiame kartų dialoge užgimsta ir ašara, ir juokas, ir mielas klegesys, ir nuoširdus atodūsis, ir meilės Lietuvai gaida, ir laiko nušlifuota išmintis, o gerumas pripildo vienatvės namus ir vaikų širdis…

Virginija Vaičekonienė
Projekto „Įsivaikinkime senelį“ koordinatorė

Fotografijų paroda „Kartų dialogas“ yra projekto „Įsivaikinkime senelį“ sudedamoji dalis. Projektą, kurio tikslas yra stiprinti Rožyno bendruomenę ir bendruomeninę veiklą, kartu su partneriais vykdo Panevėžio agentūra „SOS vaikai“. Finansavimą jam skyrė Panevėžio miesto savivaldybė.
Rengiant fotografijų parodą „Kartų dialogas“ Panevėžio agentūra „SOS vaikai“ bendradarbiavo su Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centru. Parodos kuratorius – šio centro edukacijos ir kultūros renginių organizatorius, profesionalus fotografas, Virginijus Benašas.
Projekte „Įsivaikinkime senelį“ dalyvavo ir fotografavo Rožyne gyvenančius senelius Rožyno, Vyturio, Žemynos progimnazijų, Minties gimnazijos ir M.Karkos pagrindinės mokyklos auklėtiniai.

Fotografijų parodos „Kartų dialogas“ autoriai:

Klaudijus Bistrovas, 11 m.
Jokūbas Dagys, 11 m.
Erikas Jagneris, 15 m.
Mėja Jankauskaitė, 8 m.
Mindaugas Jonaitis, 11 m.
Justina Kalantaitė, 15 m.
Rusnė Kavaliauskaitė, 12 m.
Odeta Ladukaitė, 13 m.
Meda Mikoliūnaitė, 12 m.
Matas Milaševičius, 12 m.
Monika Navakaitė, 13 m.
Aleksandras Narbutas, 13 m.
Domas Nemeikšis, 12 m.
Deimantė Petruitytė, 11 m.
Gedmina Popinaitė, 13 m.
Solveiga Poviliūnaitė, 10 m.
Paulius Rimša, 12 m.
Viktorija Salnikovaitė, 10 m.
Lukas Tamokaitis, 12 m.